Nesąmonės!

Netyčia šiandienos blogotope užmačiau štai tokį įrašą - “JŪRŲ MUZIEJAUS PARODOJE VILNIEČIAI GALĖS PASIJUSTI TIKRAIS KAPITONAIS“. Šiaip gal net ir nesivarginčiau, bet tokiai progai pasitaikius reiktų pridėti, kad vilniečiai gali pasijusti ne tik kapitonais, bet ir durneliais:

Turbūt mažai kas žino vieną nemenkai įdomų ir keistą faktą. Dar 1996-aisiais Lietuvos Respublika savo noru (?), niekieno neverčiama (??) perdavė Baltarusijos Respublikos nuosavybėn Druskininkų sanatoriją “Baltarusija” su visais pastatais ir įrenginiais. Lyg to būtų maža, 99 metams išnuomojo sanatorijai “Baltarusija” priklausantį žemės sklypą (ne tokį jau ir mažą, jame tilptų nedidelis Vatikanas). (Kaip to įrodymą pateikiu laikraštyje “Druskonis” aptiktą skelbimą: “Sanatorija “Baltarusija” superka bulves: 1 kg - 60 ct”. Atpažįstat belarusišką braižą?:) ). Tai va, kol mes diskutuojam apie žemės pardavimą užsieniečiams, valstybės teritorinį vientisumą ir visokią kitokią neliečiamybę, jevrosajūzą, NATO (!!!), apie tai, koks Batka bybys ir t.t., pusbroliai slavai jau šešiolika metų stačiai čionai panosėj visokią neaiškią veiklą veikia!

Dar prajuokino tūlo tautiečio pasakojimas apie nakvynę toje sanatorijoje. Kaip tik tuo metu ten svečiavosi eilinė baltarusių vaikų gauja, kurią kokia tai jų auklėtoja vakare ramino maždaug tokiu tekstu: “тише, ребята, тут сегодня иностранцы ночуют”. Tūlas tautietis tik paryčiais suprato, kad apie jį kalbėta buvo…

O kad jau šitais neįtikėtinais pezalais galutinai neabejotumėt, mikrofotoreportas iš įvykio vietos:

O gal čia tik man trūksta užrašo viena tokia labai populiaria Lietuvoje kalba?

Jei kas netiki - še jums įrodymas. O jei atvirai - nelabai suprantu, kuo laimė apskritai siejasi su “mEsainiais”. Lokacija - Šaro viešbutis Raininkų g., Vilniuje.

Nieko ypatingo. Viena iš Švedijos statybų arba statybinių šiukšlių surinkimo kompanijų (foto - Stokholme). Būtų labai sudėtinga su marketingu Lietuvoje. Nors prisiminus Atea atvejį Latvijoje (sklinda gandai, kad latviškai tai reiškia šikaną), galėtų nutikti visaip :)

Na, tiesiog nerealus pasiūlymas. Įdomu, ar galimos nuolaidos, jei imi tris kursus iš karto - pvz., šachmatai kompiuteriu švediškai?

Visą žemiau pateiktą spam’o paklodę man susiuntė per vieną dieną, iš esmės per kelias valandas. Viskas prasidėjo sąlyginai nekaltai:

Ačiū, Mykoliuk, kai tik atneši, tai iškart paragausiu. O jei dar įpiltum… Šiaip ar taip, čia tebuvo pradžia. Nespėjau nė išalkti ir:

Hmm, pakvipo Volgos eršketais ir lengva prievarta. Vos pradėjęs vaizduotis virpančius kūnus ikrų vonioje, sulaukiu pratęsimo:

Jūs visi susitarę, ar kaip čia? Ir ar pastebėjot, kad vardai po truputuką vis keistėja… Bet gi bėda po vieną (tris) nevaikšto:

Darkinta, blin… Čia kažkas link tamsos, emo, juodųjų ikrų vonioje? O netrukus parėjo dar vienas:

Iš visų šitą mažiausiai supratau. “Užsikąsk ikrus”?? Bet apie tai pagalvoti niekas neleido:

“Išvalgyk”, žinia. Ko jūs pristojot, buržujai? Von iš chatos! Bet tai kurgi, klausys čia manęs kas nors…

Nė kiek negėda prisipažinti. šitą perskaitęs net pirstelėjau. Kas ten per narkoikrų mėgėjai, kad sugalvojo TOKĮ vardą? Perpiskit delnu per klaviatūrą, ir gūglas vis tiek ką nors ras, o čia - “Jūsų užklausa - jybartė - neatitiko jokių dokumentų.”

Paskutinė silikatinė plyta į smilkinį atskriejo kaip tik dabar, kai jau buvau visiškai bejėgis, apglumintas ir pajutęs keistą šilumą užpakalinėje treningų dalyje (regis, minėjau, kad pirstelėjau? Ne tik…).

UŽNIAMK!!!

Na, ir kaip čia yra? Snoras mirė, o jo telefoninis spamas vis dar p*sa protą? Gyvybingas, zaraza.

Kadangi nesąmonės yra dažniausiai objektyvios, o mūsų vertinimai - subjektyvūs, tuos, kurie labiau draugauja su facebook nei su RSS atominiais pranešimais ir nori visada būti blogo naujienų smaigalyje, kviečiu palaikinti Nesamonės! facebook puslapį. Nuoroda:

http://www.facebook.com/pages/Nes%C4%85mon%C4%97s/155997487788746?sk=wall

Na, taip, dabar tai itin populiaru. Ko gi nepadarysi dėl grįžtamojo ryšio su pirkėjais… (kioskas prie Žirmūnų Šaltinėlio)

Sėdėjau, pietavau ramiai su žmona Čili kaime Žirmūnų Minske, kol netyčia akys užkliuvo už pautų, didelių pautų. Pradžioje pagalvojau, kad tai mano pakrypusios vaizduotės vaisius, tačiau apžiūrėjus kitus suolus, paaiškėjo, kad tik šitas vienintelis su konkolais. Anokia čia nesąmonė, juolab kad kitoje suolo pusėje radome kiaulės (kuilio?) galvą, vienok gerai pradžioje sukonfūzijo ir po to pražvingdė.